Kiekvienas brūkštelėjimas, patinka ir bendrinimas maitina milijardus eurų kainuojantį verslą, paremtą jūsų duomenimis. Platformos stebi, ką žiūrite, kaip elgiatės ir kiek laiko pasiliekate. Algoritmai rūšiuoja, reitinguoja ir stumia turinį, kad kuo ilgiau galėtumėte jį slinkti.

Kartu su skaitmeninės politikos tyrėju daktaru Oliveriu Maršu:

✅ suprasti, kaip socialinės žiniasklaidos ir paieškos algoritmai patraukia ir išlaiko jūsų dėmesį.

✅ sužinokite, kaip jūsų elgsena tampa vertingais komerciniais duomenimis asmeniniams skelbimams ir kanalams.

✅ ištirti šio verslo modelio socialines pasekmes.

Pabaigoje suprasite, kaip platformos pelningai išnaudoja jūsų dėmesį. Turėsite praktinių strategijų, kaip apsaugoti savo duomenis ir sąmoningiau naršyti internetinėje erdvėje.

Dr. Oliveris Marshas, skaitmeninės politikos tyrėjas, kuris nori užtikrinti, kad algoritmai ir dirbtinis intelektas ne pakenktų demokratijai ir žmogaus teisėms, o jas sustiprintų.

2004 m. į ES įstojus Baltijos šalims, ES ir NATO pirmą kartą turėjo tiesioginę sieną su buvusios Sovietų Sąjungos teisių perėmėja Rusijos Federacija, taip pat su valstybėmis narėmis, kuriose gyvena nemažai rusų tautinės mažumos. Suprantama, kad Baltijos šalys šį stojimo žingsnį laikė gyvybės draudimu nuo Rusijos mėginimų atkurti hegemoniją jų tautoms po Sovietų Sąjungos žlugimo. Vėliausiai nuo 2007 m. Rusijos Federacija aiškiai parodė, kad Baltijos šalių stojimą į ES ir NATO laiko grėsme saugumui.

Per pastaruosius metus įtampa tarp ES ir NATO bei Rusijos išaugo ir pasiekė naują lygį po 2014 m. ir 2022 m. Rusijos įvykdyto išpuolio prieš Ukrainą ir buvusių neutralių šalių Švedijos ir Suomijos įstojimo į NATO.

Būtent tokiomis aplinkybėmis pakvietėme Maris Hellrand, žinomą nepriklausomą žurnalistę iš Talino (Estija), pasikalbėti su mumis apie gyvenimą naujame Rytų ir Vakarų įtampos židinyje.