2004 m. į ES įstojus Baltijos šalims, ES ir NATO pirmą kartą turėjo tiesioginę sieną su buvusios Sovietų Sąjungos teisių perėmėja Rusijos Federacija, taip pat su valstybėmis narėmis, kuriose gyvena nemažai rusų tautinės mažumos. Suprantama, kad Baltijos šalys šį stojimo žingsnį laikė gyvybės draudimu nuo Rusijos mėginimų atkurti hegemoniją jų tautoms po Sovietų Sąjungos žlugimo. Vėliausiai nuo 2007 m. Rusijos Federacija aiškiai parodė, kad Baltijos šalių stojimą į ES ir NATO laiko grėsme saugumui.

Per pastaruosius metus įtampa tarp ES ir NATO bei Rusijos išaugo ir pasiekė naują lygį po 2014 m. ir 2022 m. Rusijos įvykdyto išpuolio prieš Ukrainą ir buvusių neutralių šalių Švedijos ir Suomijos įstojimo į NATO.

Būtent tokiomis aplinkybėmis pakvietėme Maris Hellrand, žinomą nepriklausomą žurnalistę iš Talino (Estija), pasikalbėti su mumis apie gyvenimą naujame Rytų ir Vakarų įtampos židinyje.